Kaitra – tai gamtinio pob?džio ekstremalus ?vykis, kai dienos maksimali oro temperat?ra yra didesn? kaip 30 laipsni? ir tai t?siasi ne trumpiau kaip 3 dienas. Tokiu atveju šalyje gali b?ti skelbiama ekstremali situacija.

Ta?iau ne tik kaitra, bet ir trumpiau trunkantys karš?iai gali tur?ti neigiamos ?takos gyventoj? savijautai, nes karštas oras yra ne tik malonumas, bet ir pavojaus gyventoj? sveikatai šaltinis. Ypa? pavojingi karš?iai po v?saus pavasario, kol organizmas dar nepriprat?s prie karš?i?, dar „neužgr?dintas“ karš?iui.

Perkaisti galima net ir nelabai aukštoje temperat?roje, ypa? esant didelei santykinei oro dr?gmei, tod?l n?ra rekomendacij?, kokia temperat?ra jau pavojinga, kokia dar ne, nes karšt? žmon?s nevienodai toleruoja. Svarbu karštu oru laikytis rekomendacij?, kurios pad?s gerai jaustis, išlikti darbingais net ir karšt? dien? bei išvengti rimtesni? problem?.

Rekomenduojamos prevencin?s priemon?s, švelninan?ios karš?io ir saul?s žaling? poveik? žmogaus organizmui: 

Svarbiausia - tinkamai apsirenkite:

-  d?v?kite nat?ralaus pluošto, laisvus, lengvai ir gerai praleidžian?ius prakait? drabužius;

-  venkite drabuži? iš sintetini? audini?;

-  patartina rengtis šviesiais drabužiais, kad jie atspind?t? saul?s spindulius;

-  av?kite odin? avalyn?;

-  pridenkite galv? apdangalu ar d?v?kite kepur?. 

Ribokite fizin? aktyvum? ir buvimo karštyje trukm?:

-  karštuoju met? laiku fizinius darbus atlikite ryte ar vakare, karštomis ir tvankiomis dienomis patariama nesportuoti, pavojingiausias laikas – nuo 11 iki 17 val.;

-  darbdaviai tur?t? atkreipti ypating? d?mes? ? darbuotojus, dirban?ius lauko s?lygomis: par?pinti nat?ralaus pluošto, lengvai ir gerai praleidžian?ius prakait? darbo drabužiais, neleisti darbuotojams dirbti išsirengus iki pus?s, be galvos apdangal?;

-  kai karšta, visada jud?kite ir darykite visk? gerokai l??iau negu paprastai, o žmon?s, dirbantys lauke, patys ar j? darbdaviai turi sumažinti darbo kr?vius, nes kuo sunkesnis darbas yra dirbamas, tuo daugiau šilumos pasigamina žmogaus organizme, kuri turi b?ti išskirta ? aplink? spinduliavimu pro od? (iki 50-60 proc.) ir išgarinimu prakaituojant ir kv?puojant (fizin? termoreguliacija);

-  dirbant karštyje, darbuotojams b?tinos specialios pertraukos v?sioje vietoje, kuri? trukm? ir dažnum? darbdavys nustato savo nuoži?ra, ta?iau ne re?iau nei kas 1,5 val.;

-  ribokite buvimo trukm? karštoje aplinkoje, venkite saul?kaitos, tiesiogini? saul?s spinduli? poveikio, ypa? pavojinga užmigti saul?s atokaitoje;

-  pratinkite organizm? prie karš?io palaipsniui, tai labai svarbu vyresnio amžiaus žmon?ms bei turintiems antsvor?;

-  kuo daugiau laiko praleiskite v?sesn?se patalpose;

-  pasistenkite išvykti iš didmies?io, ypa? patartina vyresnio amžiaus žmon?ms ir mamoms su k?dikiais bei žmon?ms, sergantiems ?vairiais širdies sutrikimais ir hipertenzija. 

Gerkite dažniau nei troškina:

-  gerti geriausiai tinka stipresn?s mineralizacijos be angliar?gšties vanduo (mineralinis, mineralizuotas ar pas?dytas), nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skys?i? ir mineralini? medžiag?;

-  labiau išprakaitavus patartina pavartoti kalio chlorido, magnio, pomidor?, citrusini? vaisi?, slyv? sul?i?;

-  venkite alkoholio, skys?i? su kofeinu, g?rim? su cukrumi ar saldikliais, nes šie g?rimai skatina vandens pašalinim? iš organizmo;

-  negerkite iš karto daug, geriau gerkite nuolat ar reguliariai (kas 1-2 val.) po truput?, nelaukiant kol ims kankinti troškulys (pajutus troškul?, organizmas jau b?na šiek tiek dehidratuotas);

-  jei išg?r?te pakankamai daug skys?i?, o troškulio poj?tis nepraeina, j? geriau malšinkite drungnu vandeniu ar arbata arba vandeniu su citrinos sultimis, arba gerkite vanden? kuo ilgiau j? išlaikant burnoje, kad susidr?kint? visa burnos ertm?, arba tik paskalaukite gerkl? vandeniu (taip daro kai kuri? sporto šak? sportininkai);

-  g?rimai su ledu karštyje taip pat nemalšina troškulio, o gerdami ledin? skyst? galite peršalti, nes toks g?rimas atšaldo gerkl? ir skrand?, o troškulio poj?tis sugr?žta greitai ir karšt? išk?sti (pakelti) tampa dar sunkiau;

-  troškulio nemalšina ir pienas;

-  atsigaivinti labiausiai tinka vaisi? ir daržovi? sultys ir arbatos.

Valgykite saikingai ir lengvai virškinam? maist?:

-  valgykite tik lengvai pasisavinam? maist?, o geriausia – daug vaisi? ir daržovi?;

-  valgykite daugiau skyst? produkt?, lengviau pasisavinam? lies? pieno produkt?;

-  nevalgykite riebaus ir sunkiai virškinamo maisto. 

-  d?l nudegim?;

-  d?l perkaitimo arba taip vadinamo šilumos sm?gio;

-  d?l saul?s sm?gio;

-  d?l hipoksijos (deguonies bado).

Saul?s nudegimas:

-  kiek ?manoma venkite saul?s nudegim?, nes tai iššaukia ne tik laikin? diskomfort?, bet ir odos funkcij? susilpn?jim? - ji mažiau v?sinama, nes laikinai netenkama prakaito liauk? funkcijos;

-  odos apsaugai nuo nudegim? naudokite apsauginius kremus;

-  pratinkite od? prie tiesiogini? saul?s spinduli? palaipsniui ilginant buvimo atokaitoje trukm?;

-  akims apsaugoti naudokite akinius su ultravioletini? spinduli? filtrais.

Galimos perkaitimo priežastys:

-  aukšta aplinkos oro temperat?ra (dažniausiai 30 ir daugiau laipsni?);

-  didel? santykin? oro dr?gm? (d?l didel?s santykin?s oro dr?gm?s žmogaus organizmas jau?ia keliais laipsniais aukštesn? temperat?r? negu yra iš tikr?j?);

-  intensyvi saul?s spinduliuot? (didelis saul?s aktyvumas);

-  mažas oro srauto jud?jimas apatiniuose atmosferos sluoksniuose, nesugebantis išsklaidyti prie žem?s susikaupusios šilumos;

-  mažai vartojama skys?i?;

-  ilgai ir sunkiai dirbama ar intensyviai judama saul?s atokaitoje ar karštoje nev?dinamoje patalpoje;

-  organizmas nebuvo palaipsniui pratinamas prie karš?io;

-  perkaitimas labai priklauso ir nuo žmogaus amžiaus, sveikatos stovio, psichikos b?kl?s – labai greitai perkaista vaikai, vyresnio amžiaus žmon?ms perkaitimas sukelia skausmus širdies plote. 

Perkaitimo simptomai:

-  aukšta k?no temperat?ra (gali pakilti iki 38 – 41 laipsni?);

-  odos paraudimas ir karš?iavimas (oda neprakaituoja);

-  galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, pusiausvyros sutrikimas;

-  stiprus ir padažn?j?s (iki 110-160 k/min.) pulsas ir kv?pavimas (per 20 k/min.);

-  troškulys;

-  mieguistumas, vangumas, nenoras jud?ti;

-  užsit?susi tokia b?kl? sukelia smegen? funkcij? apribojim?, spazmus ir galiausiai s?mon?s aptemim? ir trumpalaik? s?mon?s netekim? ar net kom?;

-  jei pajutote perkaitimo požymius ar pasteb?jote kito žmogaus blog? savijaut?, nelikite vienas ir nepalikite kito žmogaus vieno, o pasitelkite pagalbai kitus asmenis.

Pirmoji pagalba perkaitus:

-  jei perkaistama lengvai, pad?s šiltas dušas, apsitrynimas rankšluos?iu, suvilgytu v?siame vandenyje, v?saus vandens ar sul?i? g?rimas, ramyb?s b?sena;

-  sunkesniu atveju skubiai išveskite ar išneškite nukent?jus?j? iš karštos aplinkos; paguldykite pav?syje ar v?sioje vietoje b?tinai ant nugaros, po kojomis pakišant pagalv? ar suvyniotus drabužius (taip pager?s galvos ir širdies kraujotaka);

-  apklokite ar vyniokite nukent?jus?j? ? sudr?kint? vandeniu (37 laipsni?) antklod?, paklod?, rankšluost?, nuolat juos dr?kinkite, jo veid? vilgykite v?siu vandeniu;

-  kai k?no temperat?ra nukris iki 37,5 laipsni?, dr?gn? antklod?, paklod?, rankšluost? pakeisite sausa ir duoti gerti ko nors v?saus;

-  labai patogu naudoti speciali? antklod? iš pirmosios pagalbos rinkinio, bet paguldyti ir apklotyti nukent?jus?j? reikia taip, kad auksin? pus? šios antklod?s b?t? prie k?no (v?sint? j?), jei sidabrin?  bus prie k?no, j? šildis;

-  jei nukent?jusysis be s?mon?s, guldykite j? ant šono, v?dinkite, niekuo negirdykite ir skubiai vežkite ? gydymo ?staig?.

Saul?s sm?gio simptomai ( požymiai):

-  galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, mirg?jimas akyse;

- išbalusi oda, šaltas prakaitas, bendras silpnumas;

-  pykinimas, v?mimas;

-  padažn?j?s kv?pavimas ir pulsas;

-  aukšta k?no temperat?ra (gali pakilti iki 41 laipsnio);

-  s?mon?s netekimas, apalpimas;

-  galima mirtis nuo edemos (smegen? paburkimo), jei nukent?jusiajam nesuteikiama pirmoji pagalba.

Pirmoji pagalba esant saul?s sm?giui:

-  skubiai išveskite ar išneškite nukent?jus?j? iš karštos aplinkos ? pav?s? ar v?si? viet?;

-  paguldykite j? truputi pakelta galva arba pasodinkite;

-  atsagstykite ir atlaisvinkite drabužius, ypa? apykakl?;

-  v?dinkite v?duokle, ventiliatoriumi ar kita priemone;

-  apipurkškite ar suvilgykite veid? vandeniu;

-  ant galvos d?kite šalt? kompres?, jei yra galimyb?, su ledu;

-  pasi?lykite v?sesnio g?rimo;

-  jei nukent?jus?j? pykina, duokite išgerti ko nors r?gštaus (pvz., vandens su citrinos sultimis);

-  jei nukent?jusysis be s?mon?s, guldykite ant šono, v?dinkite, nieko negirdykite ir skubiai vežkite ? gydymo ?staig?.

Hipoksija (deguonies badas):

-  gamtin?s hipoksijos esm? – per karš?ius ore labai sumaž?ja deguonies;

-  hipoksija pavojinga visiems, tarp j? – jauniems ir sveikiems;

-  hipoksijos požymiai – darosi vis sunkiau kv?puoti, ima skaud?ti galv?;

-  vienintelis b?das išvengti hipoksijos – didžiausios kaitros valandomis (nuo 11 iki 17 val.) stengtis kiek galima re?iau išeiti ? gatv?;

-  hipoksijos poveik? žmon?ms sustiprina karš?io metu didmies?iuose padid?j?s oro užterštumas pagrindiniais taršos komponentais - kietosios dalel?s, smalk?s, sieros dioksidas, azoto oksidai.

Karš?io ?taka gyventoj? sveikatai:

-  d?l karš?io didžiausias pavojus gresia k?diki? ir vaik? (iki 4 met?) bei pagyvenusi? žmoni?, ypa? vyresni? nei 75 met?, kurie jautresni karš?io bangoms, sveikatai ar net gyvybei;

-  pagyven? žmon?s dažniausiai miršta nuo perkaitimo arba taip vadinamo klasikinio šilumos sm?gio d?l karšto oro;

-  jauni aktyv?s žmon?s nuken?ia nuo perkaitimo arba šilumos sm?gio d?l didelio fizinio kr?vio karštoje aplinkoje, tai daugiausia sportininkai, kariai pratyb? metu, statybininkai ir kelininkai, dirbantys lauko s?lygomis;

-  per karš?ius gali sutrikti širdies ritmas, pakilti kraujosp?dis, tod?l karštis pavojingas žmon?ms, sergantiems diabetu, hipertenzija, širdies kraujagysli?, kv?pavimo tak?, psichikos ligomis;

-  perkaisti ypa? pavojinga sergantiems sunkiomis l?tin?mis ligomis, nutukusiems, negaluojantiems skydliauk?s sutrikimais;

-  per karš?ius žmogaus organizmas netenka daug skys?io, tod?l tiršt?ja kraujas, kinta jo krešumas, o to pasekm? – kraujo tromboz?, hipertenzin?s kriz?s, galin?ios komplikuotis miokardo infarktu ar ?miniu insultu;

-  jei pajuntate net ir menkiausius skausmus širdies srityje, vargina dusulys, silpnumas ar kiti negalavimai, b?tinai turite kreiptis ? specialistus;

-  jei sergate širdies, plau?i?, nerv? sistemos ar odos ligomis, jums labai pavojinga pasikaitinus saul?je staigiai nerti ? šalt? vanden?