Pratybos Kauno rajone

Data :2017-05-08
Pratybos Kauno rajone

Kauno rajone, Kvesų kaime, pirmą kartą treniravosi Lietuvos ir Lenkijos ugniagesiai savanoriai. Pratybų scenarijuje numatyta, kad įvyko trijų automobilių avarija. Dvi transporto priemonės susidūrė kaktomuša, jose – du prispausti žmonės. Trečiasis automobilis nuskriejo toliau ir užsidegė, iš jo į šalia esantį vandens telkinį išsiliejo teršalai. Abiejų šalių savanoriai kartu su profesionaliais ugniagesiais turėjo suvaldyti situaciją.

Iš viso pratybose dalyvavo apie 20 ugniagesių. Kiekviena komanda pasiskirstė darbus. Atvykę Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) specialistai puolė gelbėti menamai prispaustų žmonių, teko karpyti automobilio kėbulą ir tinkamai ištraukti sužeistus žmones. Kitas ekipažas nuskubėjo gesinti liepsnojančio automobilio.

Iš Punsko atvykusiems savanoriams pratybose teko užduotis surinkti išsiliejusius teršalus. Vos tik atvykę į karjerą, kur vyko nelaimės inscenizacija, svečiai iš kaimyninės šalies išsikėlė pripučiamą valtį ir specialias priemones, skirtas naftos produktams surinkti.

„Realiame gyvenime pirmiausia reikia gelbėti žmones, mokėti susidaryti prioritetus, kas turi būti atlikta pirmiausia. Šį kartą visi pratybų dalyviai iš anksto žinojo mokomųjų pratybų planą, tad viskas vyko sklandžiai. Abiejų šalių savanoriai vieni iš kitų pasimokė komandinio darbo, nes susidirbti tarpusavyje yra labai svarbu. Čia dalyvavo du Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos skyriai, kiti trys – savanoriai. Su jais rengiame jau antras pratybas, tačiau pirmą kartą jos buvo tarptautinės", – kalbėjo Kauno apskrities PGV Garliavos komandos viršininkas Mindaugas Belickas.

Pratybų metu Kauno rajono ugniagesiams savanoriams iškilo ir neplanuota užduotis. Visai šalia mokomųjų pratybų vietos užsiliepsnojo žolė, tačiau laiku pastebėjus ugnies židinį, liepsnos neišplito. Pratybų organizatoriai džiaugėsi, kad savanoriai ne tik atliko paskirtas užduotis, bet sugebėjo ir tinkamai stebėti aplinką.

Bendras projektas

Šiemet prasidėjo bendras Kauno rajono ir Lenkijos projektas. Jo metu savanoriai turės galimybę dalyvauti bendruose abiejų šalių mokymuose ir įgyti žinių, kaip gesinti gaisrus, gelbėti žmones. Be to, Kauno rajonas galės atnaujinti apleistas ugniagesių bazes ir turimą techniką.

„Ne tik Kauno rajone, bet ir visoje Lietuvoje techninė bazė yra labai prastos būklės, nes reikia labai didelių investicijų. Vien ugniagesių drabužiai vienam žmogui kainuoja apie 1,5 tūkst. eurų, o aprengti visą komandą yra dideli pinigai. Techninę bazę atnaujinti padėjo ir Kauno rajono savivaldybė. Praėjusiais metais buvo nupirkti du nenauji, bet ES reikalavimus atitinkantys ugniagesių automobiliai, šiais metais gavome dar tris“, – apie savanorių ugniagesių darbo sąlygų gerinimą kalbėjo Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos direktorius Rytis Velžys.

Bendras Kauno rajono ir Lenkijos projektas leis dar labiau atnaujinti turimus resursus. Šio projekto vertė – beveik 1 mln. eurų. 15 proc. sumos padengs Kauno rajono savivaldybė, kitus – ES struktūriniai fondai. Už šiuos pinigus bus atnaujintos Vandžiogalos ir Piliuonos gaisrinės, nupirkta pusšimtis ugniagesių aprangos komplektų, atnaujinta kita gaisrams gesinti skirta technika. Tikimasi, kad geresnės sąlygos pritrauks daugiau savanorių, kurie rūpinsis Kauno rajono gyventojų saugumu.

 

Savanorių svarba

Kauno rajone ugniagesiai savanoriai profesionalams padeda nuo 2015-ųjų. Šiuo metu jau yra 52 savanoriai, iš jų penki užsiima prevencija, o kiti vyksta į gaisrus ir gelbsti kaimynų namus. Rajono atstovai tikino, kad savanoriai yra ypač svarbi saugumo grandis, nes leidžia ne tik greičiau lokalizuoti išplitusias liepsnas, bet taip pat ir gali tiksliau pasakyti, kaip nuvykti į vietą, kiek žmonių namuose gali būti, nes dauguma savanorių – vietiniai gyventojai.

"Mūsų bendruomenė tampa vis labiau pilietiška ir suvokia, kad saugumas pirmiausia prasideda nuo savęs. Alšėnų pavyzdys, kai susibūrė pirmieji savanoriai, buvo stimulas kitoms bendruomenėms. Manau, kad mes esame teisingame kelyje, nes vokiečiai, lenkai savanoriauja jau beveik 100 metų, o pas mus tai tik prasideda", – pastebėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

"Kauno rajono savanoriai per vienus metus jau 134 kartus buvo atvykę padėti mūsų tarnybai gesinti gaisrus. Šia iniciatyva mes labai džiaugiamės, nes ypač kaimo vietovėse trūksta žmonių rankų. Savanorių atsiradimas stiprina mūsų pajėgas. Mes norime suburti žmones, kurie nori padėti kitiems. Mūsų savanoriai gyvena Kauno rajone, todėl jie gali parodyti, kaip atvažiuoti, kur artimiausi vandens telkiniai. Po gaisro jie padeda susitvarkyti, tad jų darbo sritis tikrai plati. Ypač atvirose vietose, kai dega miškai ar laukai, be savanorių išsiversti yra labai sudėtinga", – sakė Kauno apskrities PGV valdybos viršininkas Vidas Kerševičius.

Patys savanoriai neslepia, jog padėti gesinti gaisrus jiems yra garbė. Jie užsiima ir švietėjiška veikla, kalbina kaimynus, todėl savanorių gretos nuolat plečiasi.

"Kiekvieno berniuko svajonė būti ugniagesiu, nes tai viena iš garbingiausių profesijų. Tai yra pareiga padėti žmogui. Savanoris širdyje esu jau seniai, o oficialiai nuo tada, kai Kauno rajone pradėjo veikti pirmoji ugniagesių savanorių komanda. Jau teko ir kaimyno namą, ir pievas gesinti", – sakė vienas pirmųjų savanorių, Batniavos seniūnas Šarūnas Pikelis.

Po pratybų Raudondvario dvare vyko šventinis renginys, kuriame pagerbti aktyvūs savanoriai, ugniagesiai, svečiai iš užsienio. Renginyje dalyvavo Jono Vaičiulio vadovaujama lenkų savanorių ugniagesių komanda, Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas ir Krasnopolio valsčiaus viršaitis Karolis Szrajbertas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos direktorius Kęstutis Lukošius, Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos prezidentas Vytas Kaziliūnas, ugniagesių savanorių delegacija iš Vokietijos, Lipės apskrities.

KRS ir dienraščio „Kauno diena“ info


Visos naujienos...