Šv. Florijono diena Lietuvoje buvo minima iki II-ojo Pasaulinio karo, o atkÅ«rus nepriklausomybÄ™ ji vÄ—l tapo ugniagesių ir gelbÄ—tojų profesine švente. ŠiÄ… dienÄ… Vilniuje rengiami gaisrininkų pasirodymai, orkestrų koncertai.

Pasakojama, kad Florijonas buvÄ™s Romos imperijos kariuomenÄ—s raštininkas. SužinojÄ™s, kad iš jo gimtojo miestelio ketinama į vergijÄ… paimti kelias dešimtis vaikų, jis apie tai pranešÄ— jų tÄ—vams. DÄ—l to buvo pasmerktas mirti. Prieš mirtį jį daug kankino, o po to, po kaklu parišÄ™ girnapusÄ™, nuskandino upÄ—je visiems miestelio gyventojams matant. Florijono kÅ«nÄ… upÄ—s krante rado viena našlÄ— ir padedant miestelÄ—nams jį palaidojo. Šalia jo kapo buvo įkurta vaikų prieglauda.

Viduramžiais Florijonas buvo paskelbtas šventuoju, žmonių gelbÄ—toju nuo stichinių nelaimių ir gaisrų. Lietuvoje nuo seno tikima, kad Šv.Florijonas sergsti nuo gaisrų. Jo skulptÅ«ros buvo statomos miestelių centruose. Ypač jų daug Žemaitijos miestuose (PlungÄ—je, Plateliuose ir kt.).