ŽemÄ—s drebÄ—jimus sukelia netikÄ—ti žemÄ—s plutos lūžiai ir poslinkiai arba vulkaniniai reiškiniai, kuriuos lydi žemÄ—s virpesiai, sklindantys labai toli bangomis. ŽemÄ—s drebÄ—jimų židiniai susidaro 50–100 km ir giliau nuo žemÄ—s paviršiaus. ŽemÄ—s drebÄ—jimo stiprumas matuojamas pagal 12 balų Richterio skalÄ™.

Žemės drebėjimo požymiai:

pastatuose pradeda judÄ—ti induose vanduo, ima siÅ«buoti pakabinti paveikslai ir šviestuvai;
dreba langai, linguoja grindys;
dūžta stiklai, krenta smulkūs daiktai, sunku stovėti vietoje;
atsiranda įtrūkimų lubose, sienose, byra tinkas;
griÅ«va pastatai, kaminai, virsta medžiai, trÅ«kinÄ—ja elektros laidai, dujotiekio vamzdžiai, atsiranda plyšių grunte;
prieš žemÄ—s drebÄ—jimÄ… darosi neramÅ«s gyvÅ«nai, šunys urzgia ir stengiasi išvesti savo šeimininkus, katÄ—s išneša iš namų savo kačiukus ir kt.

Bendrieji patarimai

Iš anksto apmÄ…stykite, kaip elgsitÄ—s, jei žemÄ—s drebÄ—jimas įvyks jums esant namuose, darbovietÄ—je, gatvÄ—je ar kitoje vietoje. Ypač kruopšÄiai apgalvokite, koks turÄ—tų bÅ«ti jÅ«sų veiksmų planas, jeigu ši nelaimÄ— užkluptų jus namuose arba darbovietÄ—je. 
Pirmiausia įvertinkite pastato, kuriame jÅ«s esate, tvirtumÄ…, nepamirškite, kad jÅ«s turite tik kelias sekundes, todÄ—l privalote iš anksto pasirinkti protingÄ… išeitį: arba tuojau pat palikti pastatÄ…, arba jo viduje rasti saugiÄ… vietÄ…. Po smÅ«gių ir stipraus siÅ«bavimo pastatas, kuriame jÅ«s esate, gali pradÄ—ti skilti, ims griÅ«ti lubos, sienos. Tokiu atveju pasišalinti iš pastato yra ne taip rizikinga, negu pasilikti jame. 
Iš anksto numatytas planas jums padÄ—s greičiau ir protingiau veikti, bet nÄ—ra taisyklių, kurios garantuotų visiškÄ… saugumÄ…. 
ÄŒia pateikiame patarimus, kaip elgtis gyventojams prieš žemÄ—s drebÄ—jimÄ…, jam vykstant ir jam pasibaigus. Šios mÅ«sų rekomendacijos turÄ—tų bÅ«ti pagrindas, tačiau jos gali bÅ«ti pakeistos atsižvelgiant į situacijÄ…. 

Prieš žemÄ—s drebÄ—jimÄ…

Tuo atveju, kai žemÄ—s drebÄ—jimas labai stiprus ir jÅ«s nusprendÄ—te pasišalinti iš pastato, iš anksto numatykite keliÄ…, kuriuo eisite, nes turÄ—site tik kelias sekundes iki stipriausių svyravimų ir smÅ«gių. 
Nepamirškite, kad evakuotis galima ir per pirmojo aukšto langus.
Įvairios pramoninių pastatų dalys gali būti nevienodo stiprumo, todėl kartais geriau greitai persikelti į patvaresnę pastato dalį.
Iš anksto nustatykite saugiausias vietas (bute, darbovietÄ—je, netoli darbo vietos), kur galima bÅ«tų išlaukti smÅ«gius. Tai vidinių pagrindinių sienų angos, kampai, sudaryti iš vidinių pagrindinių sienų, vietos šalia vidinių pagrindinių sienų, šalia kolonų ir po karkaso sijomis. Paprastai koridorius bÅ«na saugiausia vieta, jei jis neapkrautas daiktais. VirtuvÄ— ir garažas yra nesaugiausios vietos. Tegul jÅ«sų šeimos nariai įsimena tokias vietas bute.
Ä®sidÄ—mÄ—kite, kad vykstant žemÄ—s drebÄ—jimams pavojingiausios vietos pastatuose yra dideli įstiklinti sienų plotai, kampiniai kambariai, ypač paskutinių aukštų, balkonai, laiptai ir liftai.
Priedanga nuo krentančių daiktų ir nuolaužų gali bÅ«ti vietos po tvirtais stalais ir lovomis. Išmokykite, kad esant stipriems smÅ«giams vaikai ten slÄ—ptųsi, jei šalia nebÅ«tų suaugusiųjų. Namuose, rÅ«pindamiesi savo saugumu, nekabinkite lentynų virš lovų, sofų, durų. Neužkraukite įvairiais baldais ir daiktais įėjimo į butÄ…. Ä®vairios talpyklos, kuriose laikomi lengvai įsiliepsnojantys ir kenksmingi skysčiai, turi bÅ«ti sandariai uždarytos ir saugomos taip, kad negalÄ—tų nukristi ir sudūžti siÅ«buojant pastatui. Išmokykite visus suaugusius šeimos narius išjungti elektrÄ… ir vandentiekį bute, laiptinÄ—je ir name. 
Namuose visada turÄ—kite maisto ir vandens atsargų 3–5 dienoms, pirmosios medicinos pagalbos vaistinÄ—lÄ™, tvarsliavos, reguliariai vartojamų vaistų, bÅ«tinų jums arba šeimos nariams, žibintuvÄ—lį. 
Ä®monÄ—s, organizacijos ir mokslo įstaigos turi iš anksto rengtis ir imtis prevencijos priemonių galimo žemÄ—s drebÄ—jimo padariniams mažinti.

Esant stipriam žemės drebėjimui

Veikite apdairiai ir protingai. Ä®vertinkite susidariusiÄ… padÄ—tį: jeigu jÅ«s esate vieno aukšto name arba pirmame-antrame pastato aukšte ir galite spÄ—ti per kelias sekundes pasišalinti iš jo – taip ir elkitÄ—s. BÅ«kite atsargÅ«s: iš viršaus gali kristi plytos, stiklai ir kiti daiktai, saugokite galvÄ…. IšbÄ—gÄ™ iš pastato, iš karto eikite toliau nuo jo į atvirÄ… vietÄ… – plačias gatves, aikštes, sporto aikšteles, dykvietes. 
Patalpose:
PajutÄ™ pirmuosius žemÄ—s drebÄ—jimo požymius, veikite greitai ir ryžtingai: 
išjunkite dujas, vandenį, elektrÄ… (pagal galimybes), 
kaip galima greičiau išbÄ—kite iš namo,
bÄ—kite 2–5 metrų atstumu nuo pastato, nes gali sužeisti krentančios plytos, gÄ—lių vazonai ir kt. 
Jeigu jÅ«s likote pastate, tai pasislÄ—pkite kuo saugesnÄ—je vietoje. DaugiaaukšÄiame name reikia atidaryti duris į laiptinÄ™ ir atsistoti tarpduryje. NeišsigÄ…skite, jeigu durys įstrigs – tai atsitinka dÄ—l pastato išsikreipimo. 
Jeigu yra tinko gabalų, šviestuvų, stiklų kritimo grÄ—smÄ— – slÄ—pkitÄ—s po stalu. Mokiniams patartina pasislÄ—pti po suolais, nusigręžti nuo langų ir užsidengti veidÄ… bei galvÄ… rankomis – taip apsisaugoma nuo griÅ«vančių nuolaužų.
Visuose pastatuose būkite toliau nuo langų, arčiau vidinių pagrindinių pastato sienų. Venkite stiklinių pertvarų!
Venkite stovÄ—ti kambario viduryje.
NebÄ—kite į balkonÄ…, jeigu iš jo negalÄ—site nušokti ant žemÄ—s.
LaikykitÄ—s toliau nuo dujų, elektros, karšto vandens vamzdžių ir įrenginių.
Nesudarykite spÅ«sties ir kamšÄių duryse!
Patalpų viduje bÄ—gdami laiptais, glauskitÄ—s prie sienos, stenkitÄ—s kuo nors prisidengti galvÄ…. Nešokite pro langÄ…, jeigu esate aukšÄiau negu pirmame aukšte.
Nešokite pro uždarus langus! Esant akivaizdžiai bÅ«tinybei išmuškite stiklÄ… taburete ar kitu daiktu, kraštutiniu atveju – nugara.
Nesinaudokite liftu.
NeišsigÄ…skite, jei suveiks signalizacija. 
GatvÄ—je: 
Eikite į atvirą vietą toliau nuo pastatų, elektros tinklų linijų. Venkite nutrauktų laidų!
NebÅ«kite šalia pastatų, nebÄ—kite slÄ—ptis į pastatus – griÅ«vančios nuolaužos sukelia realiÄ… grÄ—smÄ™ gyvybei. 
Jeigu esate invalido vežimėlyje, jei įmanoma, raskite priedangą, užblokuokite vežimėlio ratus ir rankomis saugokite galvą.
Jei esate stadione ar teatre, likite savo vietoje ir rankomis saugokite galvÄ…. NemÄ—ginkite pakilti iš vietos nesibaigus drebÄ—jimui. 
Transporto priemonÄ—se:
Jei vairuojate mašinÄ…, kaip galima greičiau sustokite atviroje vietoje. Nelipkite iš mašinos iki smÅ«gių pabaigos. Autobuso vairuotojas turÄ—tų palikti atdaras duris.
Jei važiuojate tuneliu, skubÄ—kite kuo greičiau iš jo pasišalinti, nebÅ«kite ant estakados, laikykitÄ—s toliau nuo elektros stulpų, didelių medžių, priedangų, namų sienų.
Lengvųjų automobilių ir viešojo transporto keleiviams saugiausia bÅ«tų likti savo vietose iki žemÄ—s drebÄ—jimo pabaigos. Nereikia mušti stiklų arba brautis durų link – taip tik sudarysite spÅ«stį ir traumų galimybÄ™. 

Veiksmai, pasibaigus žemės drebėjimui

BÅ«kite pasiruošÄ™ pakartotiniems stipriems smÅ«giams. Jie gali pasikartoti po kelių valandų, parų, savaičių ir net mÄ—nesių. Pagalvokite, kur galite pasislÄ—pti jų metu. Pavojingiausios pirmosios kelios valandos po žemÄ—s drebÄ—jimo, todÄ—l per šÄ¯ laikÄ… į pastatÄ… eiti negalima. Nepraraskite savitvardos, nekelkite panikos ir nuraminkite kitus. 
StenkitÄ—s be ypatingo reikalo neskambinti mobiliojo ar fiksuoto ryšio telefonais, nes ryšio linijos bus perkrautos ir užblokuotos.
Ä®sijunkite I valstybinÄ™ radijo programÄ…. KlausykitÄ—s informacinių pranešimų ir nurodymų, kaip elgtis.
Patikrinkite dujų, vandens ir elektros tiekimo linijas. Jei jos pažeistos, iškvieskite atitinkamas tarnybas.
Jei pajutote dujų nutekÄ—jimÄ…, nesinaudokite degtukais, žiebtuvÄ—liais ir pan. Atidarykite langus ir išeikite iš pastato. 
Prieš naudodamiesi kanalizacija, įsitikinkite, kad ji tvarkinga.
Nesinaudokite atvira ugnimi.
Būkite atsargūs leisdamiesi laiptais.
Nesiartinkite prie akivaizdžiai pažeistų pastatų, jokiu bÅ«du negalima eiti į jų vidų. 
Neprasimanykite ir neperdavinÄ—kite jokių spÄ—lionių bei gandų apie galimus kitus smÅ«gius. PasitikÄ—kite oficialiais duomenimis.