Kaitra – tai gamtinio pobÅ«džio ekstremalus įvykis, kai dienos maksimali oro temperatÅ«ra yra didesnÄ— kaip 30 laipsnių ir tai tÄ™siasi ne trumpiau kaip 3 dienas. Tokiu atveju šalyje gali bÅ«ti skelbiama ekstremali situacija.

Tačiau ne tik kaitra, bet ir trumpiau trunkantys karšÄiai gali turÄ—ti neigiamos įtakos gyventojų savijautai, nes karštas oras yra ne tik malonumas, bet ir pavojaus gyventojų sveikatai šaltinis. Ypač pavojingi karšÄiai po vÄ—saus pavasario, kol organizmas dar nepripratÄ™s prie karšÄių, dar „neužgrÅ«dintas“ karšÄiui.

Perkaisti galima net ir nelabai aukštoje temperatÅ«roje, ypač esant didelei santykinei oro drÄ—gmei, todÄ—l nÄ—ra rekomendacijų, kokia temperatÅ«ra jau pavojinga, kokia dar ne, nes karštį žmonÄ—s nevienodai toleruoja. Svarbu karštu oru laikytis rekomendacijų, kurios padÄ—s gerai jaustis, išlikti darbingais net ir karštÄ… dienÄ… bei išvengti rimtesnių problemų.

Rekomenduojamos prevencinÄ—s priemonÄ—s, švelninančios karšÄio ir saulÄ—s žalingÄ… poveikį žmogaus organizmui: 

Svarbiausia - tinkamai apsirenkite:

-  dÄ—vÄ—kite natÅ«ralaus pluošto, laisvus, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitÄ… drabužius;

-  venkite drabužių iš sintetinių audinių;

-  patartina rengtis šviesiais drabužiais, kad jie atspindÄ—tų saulÄ—s spindulius;

-  avÄ—kite odinÄ™ avalynÄ™;

-  pridenkite galvÄ… apdangalu ar dÄ—vÄ—kite kepurÄ™. 

Ribokite fizinį aktyvumÄ… ir buvimo karštyje trukmÄ™:

-  karštuoju metų laiku fizinius darbus atlikite ryte ar vakare, karštomis ir tvankiomis dienomis patariama nesportuoti, pavojingiausias laikas – nuo 11 iki 17 val.;

-  darbdaviai turÄ—tų atkreipti ypatingÄ… dÄ—mesį į darbuotojus, dirbančius lauko sÄ…lygomis: parÅ«pinti natÅ«ralaus pluošto, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitÄ… darbo drabužiais, neleisti darbuotojams dirbti išsirengus iki pusÄ—s, be galvos apdangalų;

-  kai karšta, visada judÄ—kite ir darykite viskÄ… gerokai lėčiau negu paprastai, o žmonÄ—s, dirbantys lauke, patys ar jų darbdaviai turi sumažinti darbo krÅ«vius, nes kuo sunkesnis darbas yra dirbamas, tuo daugiau šilumos pasigamina žmogaus organizme, kuri turi bÅ«ti išskirta į aplinkÄ… spinduliavimu pro odÄ… (iki 50-60 proc.) ir išgarinimu prakaituojant ir kvÄ—puojant (fizinÄ— termoreguliacija);

-  dirbant karštyje, darbuotojams bÅ«tinos specialios pertraukos vÄ—sioje vietoje, kurių trukmÄ™ ir dažnumÄ… darbdavys nustato savo nuožiÅ«ra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.;

-  ribokite buvimo trukmÄ™ karštoje aplinkoje, venkite saulÄ—kaitos, tiesioginių saulÄ—s spindulių poveikio, ypač pavojinga užmigti saulÄ—s atokaitoje;

-  pratinkite organizmÄ… prie karšÄio palaipsniui, tai labai svarbu vyresnio amžiaus žmonÄ—ms bei turintiems antsvorį;

-  kuo daugiau laiko praleiskite vÄ—sesnÄ—se patalpose;

-  pasistenkite išvykti iš didmiesčio, ypač patartina vyresnio amžiaus žmonÄ—ms ir mamoms su kÅ«dikiais bei žmonÄ—ms, sergantiems įvairiais širdies sutrikimais ir hipertenzija. 

Gerkite dažniau nei troškina:

-  gerti geriausiai tinka stipresnÄ—s mineralizacijos be angliarÅ«gšties vanduo (mineralinis, mineralizuotas ar pasÅ«dytas), nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų;

-  labiau išprakaitavus patartina pavartoti kalio chlorido, magnio, pomidorų, citrusinių vaisių, slyvų sulčių;

-  venkite alkoholio, skysčių su kofeinu, gÄ—rimų su cukrumi ar saldikliais, nes šie gÄ—rimai skatina vandens pašalinimÄ… iš organizmo;

-  negerkite iš karto daug, geriau gerkite nuolat ar reguliariai (kas 1-2 val.) po truputį, nelaukiant kol ims kankinti troškulys (pajutus troškulį, organizmas jau bÅ«na šiek tiek dehidratuotas);

-  jei išgÄ—rÄ—te pakankamai daug skysčių, o troškulio pojÅ«tis nepraeina, jį geriau malšinkite drungnu vandeniu ar arbata arba vandeniu su citrinos sultimis, arba gerkite vandenį kuo ilgiau jį išlaikant burnoje, kad susidrÄ—kintų visa burnos ertmÄ—, arba tik paskalaukite gerklÄ™ vandeniu (taip daro kai kurių sporto šakų sportininkai);

-  gÄ—rimai su ledu karštyje taip pat nemalšina troškulio, o gerdami ledinį skystį galite peršalti, nes toks gÄ—rimas atšaldo gerklÄ™ ir skrandį, o troškulio pojÅ«tis sugrįžta greitai ir karštį iškÄ™sti (pakelti) tampa dar sunkiau;

-  troškulio nemalšina ir pienas;

-  atsigaivinti labiausiai tinka vaisių ir daržovių sultys ir arbatos.

Valgykite saikingai ir lengvai virškinamÄ… maistÄ…:

-  valgykite tik lengvai pasisavinamÄ… maistÄ…, o geriausia – daug vaisių ir daržovių;

-  valgykite daugiau skystų produktų, lengviau pasisavinamų liesų pieno produktų;

-  nevalgykite riebaus ir sunkiai virškinamo maisto. 

-  dÄ—l nudegimų;

-  dÄ—l perkaitimo arba taip vadinamo šilumos smÅ«gio;

-  dÄ—l saulÄ—s smÅ«gio;

-  dÄ—l hipoksijos (deguonies bado).

SaulÄ—s nudegimas:

-  kiek įmanoma venkite saulÄ—s nudegimų, nes tai iššaukia ne tik laikinÄ… diskomfortÄ…, bet ir odos funkcijų susilpnÄ—jimÄ… - ji mažiau vÄ—sinama, nes laikinai netenkama prakaito liaukų funkcijos;

-  odos apsaugai nuo nudegimų naudokite apsauginius kremus;

-  pratinkite odÄ… prie tiesioginių saulÄ—s spindulių palaipsniui ilginant buvimo atokaitoje trukmÄ™;

-  akims apsaugoti naudokite akinius su ultravioletinių spindulių filtrais.

Galimos perkaitimo priežastys:

-  aukšta aplinkos oro temperatÅ«ra (dažniausiai 30 ir daugiau laipsnių);

-  didelÄ— santykinÄ— oro drÄ—gmÄ— (dÄ—l didelÄ—s santykinÄ—s oro drÄ—gmÄ—s žmogaus organizmas jaučia keliais laipsniais aukštesnÄ™ temperatÅ«rÄ… negu yra iš tikrųjų);

-  intensyvi saulÄ—s spinduliuotÄ— (didelis saulÄ—s aktyvumas);

-  mažas oro srauto judÄ—jimas apatiniuose atmosferos sluoksniuose, nesugebantis išsklaidyti prie žemÄ—s susikaupusios šilumos;

-  mažai vartojama skysčių;

-  ilgai ir sunkiai dirbama ar intensyviai judama saulÄ—s atokaitoje ar karštoje nevÄ—dinamoje patalpoje;

-  organizmas nebuvo palaipsniui pratinamas prie karšÄio;

-  perkaitimas labai priklauso ir nuo žmogaus amžiaus, sveikatos stovio, psichikos bÅ«klÄ—s – labai greitai perkaista vaikai, vyresnio amžiaus žmonÄ—ms perkaitimas sukelia skausmus širdies plote. 

Perkaitimo simptomai:

-  aukšta kÅ«no temperatÅ«ra (gali pakilti iki 38 – 41 laipsnių);

-  odos paraudimas ir karšÄiavimas (oda neprakaituoja);

-  galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, pusiausvyros sutrikimas;

-  stiprus ir padažnÄ—jÄ™s (iki 110-160 k/min.) pulsas ir kvÄ—pavimas (per 20 k/min.);

-  troškulys;

-  mieguistumas, vangumas, nenoras judÄ—ti;

-  užsitÄ™susi tokia bÅ«klÄ— sukelia smegenų funkcijų apribojimÄ…, spazmus ir galiausiai sÄ…monÄ—s aptemimÄ… ir trumpalaikį sÄ…monÄ—s netekimÄ… ar net komÄ…;

-  jei pajutote perkaitimo požymius ar pastebÄ—jote kito žmogaus blogÄ… savijautÄ…, nelikite vienas ir nepalikite kito žmogaus vieno, o pasitelkite pagalbai kitus asmenis.

Pirmoji pagalba perkaitus:

-  jei perkaistama lengvai, padÄ—s šiltas dušas, apsitrynimas rankšluosčiu, suvilgytu vÄ—siame vandenyje, vÄ—saus vandens ar sulčių gÄ—rimas, ramybÄ—s bÅ«sena;

-  sunkesniu atveju skubiai išveskite ar išneškite nukentÄ—jusįjį iš karštos aplinkos; paguldykite pavÄ—syje ar vÄ—sioje vietoje bÅ«tinai ant nugaros, po kojomis pakišant pagalvÄ™ ar suvyniotus drabužius (taip pagerÄ—s galvos ir širdies kraujotaka);

-  apklokite ar vyniokite nukentÄ—jusįjį į sudrÄ—kintÄ… vandeniu (37 laipsnių) antklodÄ™, paklodÄ™, rankšluostį, nuolat juos drÄ—kinkite, jo veidÄ… vilgykite vÄ—siu vandeniu;

-  kai kÅ«no temperatÅ«ra nukris iki 37,5 laipsnių, drÄ—gnÄ… antklodÄ™, paklodÄ™, rankšluostį pakeisite sausa ir duoti gerti ko nors vÄ—saus;

-  labai patogu naudoti specialiÄ… antklodÄ™ iš pirmosios pagalbos rinkinio, bet paguldyti ir apklotyti nukentÄ—jusįjį reikia taip, kad auksinÄ— pusÄ— šios antklodÄ—s bÅ«tų prie kÅ«no (vÄ—sintų jį), jei sidabrinÄ—  bus prie kÅ«no, jį šildis;

-  jei nukentÄ—jusysis be sÄ…monÄ—s, guldykite jį ant šono, vÄ—dinkite, niekuo negirdykite ir skubiai vežkite į gydymo įstaigÄ….

Saulės smūgio simptomai ( požymiai):

-  galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, mirgÄ—jimas akyse;

- išbalusi oda, šaltas prakaitas, bendras silpnumas;

-  pykinimas, vÄ—mimas;

-  padažnÄ—jÄ™s kvÄ—pavimas ir pulsas;

-  aukšta kÅ«no temperatÅ«ra (gali pakilti iki 41 laipsnio);

-  sÄ…monÄ—s netekimas, apalpimas;

-  galima mirtis nuo edemos (smegenų paburkimo), jei nukentÄ—jusiajam nesuteikiama pirmoji pagalba.

Pirmoji pagalba esant saulės smūgiui:

-  skubiai išveskite ar išneškite nukentÄ—jusįjį iš karštos aplinkos į pavÄ—sį ar vÄ—siÄ… vietÄ…;

-  paguldykite jį truputi pakelta galva arba pasodinkite;

-  atsagstykite ir atlaisvinkite drabužius, ypač apykaklÄ™;

-  vÄ—dinkite vÄ—duokle, ventiliatoriumi ar kita priemone;

-  apipurkškite ar suvilgykite veidÄ… vandeniu;

-  ant galvos dÄ—kite šaltÄ… kompresÄ…, jei yra galimybÄ—, su ledu;

-  pasiÅ«lykite vÄ—sesnio gÄ—rimo;

-  jei nukentÄ—jusįjį pykina, duokite išgerti ko nors rÅ«gštaus (pvz., vandens su citrinos sultimis);

-  jei nukentÄ—jusysis be sÄ…monÄ—s, guldykite ant šono, vÄ—dinkite, nieko negirdykite ir skubiai vežkite į gydymo įstaigÄ….

Hipoksija (deguonies badas):

-  gamtinÄ—s hipoksijos esmÄ— – per karšÄius ore labai sumažėja deguonies;

-  hipoksija pavojinga visiems, tarp jų – jauniems ir sveikiems;

-  hipoksijos požymiai – darosi vis sunkiau kvÄ—puoti, ima skaudÄ—ti galvÄ…;

-  vienintelis bÅ«das išvengti hipoksijos – didžiausios kaitros valandomis (nuo 11 iki 17 val.) stengtis kiek galima rečiau išeiti į gatvÄ™;

-  hipoksijos poveikį žmonÄ—ms sustiprina karšÄio metu didmiesčiuose padidÄ—jÄ™s oro užterštumas pagrindiniais taršos komponentais - kietosios dalelÄ—s, smalkÄ—s, sieros dioksidas, azoto oksidai.

KaršÄio įtaka gyventojų sveikatai:

-  dÄ—l karšÄio didžiausias pavojus gresia kÅ«dikių ir vaikų (iki 4 metų) bei pagyvenusių žmonių, ypač vyresnių nei 75 metų, kurie jautresni karšÄio bangoms, sveikatai ar net gyvybei;

-  pagyvenÄ™ žmonÄ—s dažniausiai miršta nuo perkaitimo arba taip vadinamo klasikinio šilumos smÅ«gio dÄ—l karšto oro;

-  jauni aktyvÅ«s žmonÄ—s nukenčia nuo perkaitimo arba šilumos smÅ«gio dÄ—l didelio fizinio krÅ«vio karštoje aplinkoje, tai daugiausia sportininkai, kariai pratybų metu, statybininkai ir kelininkai, dirbantys lauko sÄ…lygomis;

-  per karšÄius gali sutrikti širdies ritmas, pakilti kraujospÅ«dis, todÄ—l karštis pavojingas žmonÄ—ms, sergantiems diabetu, hipertenzija, širdies kraujagyslių, kvÄ—pavimo takų, psichikos ligomis;

-  perkaisti ypač pavojinga sergantiems sunkiomis lÄ—tinÄ—mis ligomis, nutukusiems, negaluojantiems skydliaukÄ—s sutrikimais;

-  per karšÄius žmogaus organizmas netenka daug skysčio, todÄ—l tirštÄ—ja kraujas, kinta jo krešumas, o to pasekmÄ— – kraujo trombozÄ—, hipertenzinÄ—s krizÄ—s, galinčios komplikuotis miokardo infarktu ar Å«miniu insultu;

-  jei pajuntate net ir menkiausius skausmus širdies srityje, vargina dusulys, silpnumas ar kiti negalavimai, bÅ«tinai turite kreiptis į specialistus;

-  jei sergate širdies, plaučių, nervų sistemos ar odos ligomis, jums labai pavojinga pasikaitinus saulÄ—je staigiai nerti į šaltÄ… vandenį