Ugniagesiai nuogąstauja dėl Vyriausybės planų centralizuoti priešgaisrines gelbėjimo pajėgas: baiminamasi, kad po pertvarkos jie nebegalės dirbti efektyviai, ypač atokiose gyvenvietėse, bus mažinamas etatinių ugniagesių skaičius, be globos liks savanoriai.
Kauno rajone penktadienį apsilankęs Europos Parlamento narys Juozas Olekas įsitikinęs - dabartinė sistema veikia gerai, todėl jos griauti nereikia.
„Europos Parlamente su kitų šalių civilinių tarnybų atstovais diskutavome apie priešgaisrinių pajėgų tarnybų darbą. Džiaugiuosi, kad Kauno rajonas šiuo požiūriu nė kiek neatsilieka nuo pažangiausių Europos valstybių. Kitoms Lietuvos savivaldybėms reikėtų pasimokyti iš jūsų, kaip įkvėpti žmones savanoriškai veiklai, kaip investuoti į techniką, įrangą“, - kalbėjo J. Olekas.
Savivaldybių priešgaisrinės tarnybos buvo įkurtos, kad užtikrinti gaisrų gesinimą ir gelbėjimo darbus nutolusiose vietovėse. Šios tarnybos dalyvauja gesinant apie 50 procentų visų šalies gaisrų ir atlieka apie 30 procentų gelbėjimo darbų.
„Įsivaizduokite Kauno rajoną: nuo vieno galo iki kito – 100 km. Kurdami priešgaisrinę tarnybą siekėme, kad ugniagesių komandos galėtų greitai nuvykti į atokiausias teritorijas, nes gaisre svarbi kiekviena minutė“, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Šiuo metu Kauno rajone veikia 9 ugniagesių komandos, kuriose dirba per 60 žmonių. Prie jų darbo prisideda dar 106 ugniagesiai savanoriai. Baiminamasi, kad po planuojamos centralizacijos, sumažės etatinių ugniagesių skaičius, o savanoriai liks išvis nereikalingi.
„Kažkam atrodo, kad Lietuvoje savanorystė yra neįmanoma, bet mes šį mitą paneigėme. Mūsų savanoriai per trejus metus dalyvavo 262 įvykiuose, gelbėjo gyvybes, padėjo užkirsti kelią didelėms nelaimėms. Jie yra rimta paspirtis mūsų komandoms“, - tvirtino Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos vadovas Rytis Velžys.
Savo teiginius jis iliustravo pavyzdžiais. Prieš keletą mėnesių ugniagesys savanoris Gražvydas Prostenas išgelbėjo Drąseikių karjere skęstantį žmogų. Į nelaimės vietą jis atvyko per keletą minučių. Tą pačią dieną savanoris gesino ir kelis pievų gaisrus.
„Prieš dešimtmetį iš valstybės perėmėme Vilkijos ir Kulautuvos komandas. Prakiurę pastatų stogai, koklinės krosnys, nevažiuojantys automobiliai, – tokia buvo realybė. Savivaldybės dėka situacija pasikeitė iš esmės“, - apie pokyčius pasakojo R. Velžys.
Kauno rajono savivaldybė priešgaisrinei tarnybai kasmet papildomai skiria apie 150 tūkst. eurų, už kuriuos perkami automobiliai, uniformos, gelbėjimo įranga, remontuojami gaisrinių pastatai, mokamos kompensacijos savanoriams ugniagesiams.
Buvęs priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas Remigijus Baniulis Kauno rajono ugniagesių organizaciją pavadino tikra sėkmės istorija: „Daugelyje Europos šalių, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje, savivaldybių priešgaisrinės tarnybos nuolat stiprinamos, ir toks modelis pasiteisina. Smagu matyti, kad ir jūs einate tuo keliu“, - sakė R. Baniulis.