Šiais metais Raudondvaryje, Mindaugo karūnavimo dienos iškilmėse, Kauno rajono garbės ženklas įteik­tas ir Lenkijos Punsko valsčiaus sekretoriui Jonui Vaičiuliui. Jis pagerbtas už ryšių tarp Lietuvos ir Lenkijos stiprinimą. „Mums lie­tuviams, gyvenantiems etninėse Lietuvos žemėse, dabar esančiose už jos ribų, labai svarbu stiprin­ti dvišalius santykius su Lietuva. Jaučiant tam tikrą šios šalies pa­ramą, palaikymą, mums lengviau išsaugoti lietuvybę, - sakė Lenki­jos lietuvis ir vylėsi, kad lietuvybė Punsko krašte neišnyks greitai. - Juk mūsų krašte 80 proc. gyven­tojų sudaro lietuviai. Svarbu, kad jaunimas, baigęs lietuvišką Kovo 11-osios licėjų Punske, gali studi­juoti Lietuvoje.“

J.Vaičiulis džiaugėsi, kad vyk­dant bendrą projektą su Kauno rajono savivaldybe, Punsko krašto ugniagesiai galėjo pasidalyti pa­tirtimi su Kauno rajonu. „Mūsų  krašte savanorių ugniagesių ko­manda veikia jau 80 metų. Esa­me sukaupę daug patirties, kuria projekto metu galėjome pasidaly­ti“, - pastebėjo pašnekovas.

Trečiojo lygio garbės ženk­las įteiktas ir Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarny­bos direktoriaus pavaduotojui Algirdui Žandarui. Jis pagerb­tas už nuopelnus atkuriant ir vystant savanorių ugniagesių veiklą pakaunėje. „Viskas pra­sidėjo prieš dvejus metus, kai įstatymu buvo įtvirtinta sava­norių ugniagesių veikla. Ne­žinojome, nuo ko pradėti. Iš­siaiškinau, kad Lenkijoje jau daug metų gesinant gaisrus pasitelkiama savanorių patirtis. Su Punsku pavyko užmegzti ryšius, pasižiūrėjome, kaip jie dir­ba ir jų patirtį pabandėme pritaikyti,Kauno rajone, veiklos pradžią prisiminė pašnekovas.

 Per dvejus metus savanorių ugniagesių tinklą Pa­kaunėje pavyko išvystyti, da­bar savanorių turime užtekti­nai - apie 100. Jie sutelkti prie devynių profesionalių ugnia­gesių komandų. Savanorių ko­lektyvas - ne popierinis: realiai dalyvauja gesinant gaisrus, pa­deda profesionaliems ugniagesiams. Vieni savanoriai negali gesinti ugnies, bet pagalba labai reikalinga. Pavyzdžiui, Ežerėly­je degė miškas. Tokio gaisro ge­sinimas dažnai užsitęsia iki kelių parų. Jį gesinant savanoriai labai svariai prisidėjo.“

A.Žandaras pasakojo sava­norių ugniagesių ieškojęs per vietos bendruomenes. Pas tin­kamus žmones jį dažnai nu­siųsdavo seniūnai. Pašnekovo žodžiais, pagal profesiją ar am­žių savanorius ugniagesius api­būdinti sudėtinga, nors ir yra tam tikrų tendencijų: „Pavyz­džiui, Čekiškėje visi dvylika sa­vanorių - jauni ūkininkai. Gal vasarą jiems sunkiau prisijung­ti gesinant gaisrus, bet kai bai­giasi ūkio darbai, jie labai entu­ziastingai įsijungia į savanorių veiklą. Ežerėlio savanoriai taip pat labai aktyvūs.“

Pakaunės ugniagesiai dvejus metus kartu su Punsko valsčiu­mi vykdė ES remiamą bendrą projektą, pagal kurį pagerintos ugniagesių darbo sąlygos: reno­vuotos Poderiškių, Piliuonos ir Vandžiogalos gaisrinės, nupirk­ta naujos įrangos, apranga gais­rininkams, surengti mokymai.

Kauno diena/ 2018.07.09