Paspaudus šaltukui ir prasidėjus intensyviam kūrenimui, Kauno rajone ženkliai padaugėjo gaisrų ir juose žuvusių žmonių. Į gaisrus miesteliuose ir kaimuose savivaldybės ugniagesių komandos atvyksta vienos pirmųjų. Neretai jiems tenka eiti ir į degančių pastatų vidų gelbėti žmonių gyvybes.

 

 

 

Taip nutiko Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos Vilkijos ugniagesių komandai. Gruodžio 7-ąją gavus pranešimą, kad Vilkijoje, Ramybės g., dega gyvenamasis namas, o viduje gali būti žmogus, būrys ugniagesių ir 4 savanoriai nieko nelaukdami išskubėjo ten. Jiems iš degančio pastato pavyko išnešti lovoje gulėjusi pagyvenusį vyrą. Vyriškiui pasisekė – nukentėjusysis nestipriai apdegė veidą ir plaukus, o reikiamą pagalbą suteikė medikai.

Gaisrų Kauno rajone tiek daug, kad ugniagesiai vos spėja suktis. Kauno rajone šįmet jų kilo per 300. Liepsnos pasiglemžė gyvybes Garliavoje, Ibėnuose, Pagiriuose.

 

 

 

„Viena iš priežasčių, kodėl daugėja gaisrų – užsitęsęs karantinas: žmonės ilgiau būna patalpose, dėl Vyriausybės įvestų apribojimų artimieji rečiau lanko senyvo amžiaus žmones, jiems trūksta pagalbos sutaisyti krosnis, išvalyti kaminus. Ugniagesiams tapo sunkiau vykdyti prevencines priemones“, – pastebėjo Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos vadovas Rytis Velžys. Anot jo, nemažai gaisrų kyla soduose, asocialių asmenų būstuose, dažniausiai – dėl netvarkingos elektros instaliacijos, netinkamai naudojamų šildymo prietaisų, rūkymo.

R. Velžys džiaugiasi, kad tokiu intensyviu laikotarpiu į pagalbą atskuba savanoriai ugniagesiai. Jų gretose – jaunimas, ūkininkai, verslininkai. Neretai į gaisrus jie lekia su traktoriais, kita technika. Kauno rajonas – pirmoji Lietuvos savivaldybė, kurioje Vakarų Europos šalių pavyzdžiu atsirado savanorių ugniagesių komanda. Šiandien savanorių pakaunėje yra daugiau kaip 100.